šukuotinis

šukúotinis, -ė adj. (1) DŽ 1. NdŽ šukuojant, karšiant išlygintas, išvalytas, išgrynintas (apie vilnas, medvilnę): Šukuotinės vilnos siūlai PolŽ65. Audžiamas [markizetas] iš plonų šukuotinių medvilninių arba šilkinių verpalų bei cheminių siūlų LTEVII251. ║ išaustas iš šukuotų verpalų: Šukuotinių vilnonių audinių pramonė sp. 2. NdŽ, DŽ¹ šukuotasis (apie linų pluoštą): Šukúotiniai [linai] y[ra] baltesni, anus gal geriau atstovinti KlvrŽ. ║ tiesus, nesumaigytas, krėstasis (apie ilginius šiaudus): Šukúotiniai ilginiai geresni stoguo kloti už spragilinius, kad šiaudas apalas, ne plokštas Šts. 3. vartojamas šukuoti ilginiams šiaudams: Ilginiams krėsti yra mašina šukúotinė ir spragilinė Šts.